HomeGroupsTalkZeitgeist
Hide this

Results from Google Books

Click on a thumbnail to go to Google Books.

Games People Play: The Psychology of Human…
Loading...

Games People Play: The Psychology of Human Relationships (1964)

by Eric Berne

MembersReviewsPopularityAverage ratingMentions
1,693194,218 (3.59)19
Recently added bygvenezia, private library, lettice, mavbook, StJamesBR, vijayakumar.belur, vandb, SilvioLenares
None

None.

Loading...

Sign up for LibraryThing to find out whether you'll like this book.

No current Talk conversations about this book.

» See also 19 mentions

Showing 1-5 of 19 (next | show all)
What I believe the text is the authors attempt to press the (important and apt) observations that he made into a uniform structure (what he calls GAMES). Unfortunately, I did not find this structure to be appropriate for the subject at hand.

The first part makes an overly elaborate distinction between RITUALS/PROCESSES, PASTIMES, and GAMES, the difference mainly being that GAMES have an obliterate quality, while the others are in a sense honest. While this part contains some gems, I did not understand why this distinction (in this length) is valuable.

The second part (which I only read half) describes several specific GAMES. Some of these descriptions are really interesting. Many are just boring and can hardly be understood.

Maybe more specificity would not have been amiss; I often was not able to understand the underlying observations of the author from the generalized GAME description.

I also perceived it as a problem that the names of certain GAMES are often used before they are explained; and not all names are self-explanatory. ( )
  Tobias.Bruell | Jan 25, 2014 |
I recommend reading this book, or one on the same topic, as an essential read for understanding the way people behave. This book was written in 1964, which lends itself to using older terminology, but the concepts presented are indispensable for personal psychological self-development and interacting with others.

Dr. Berne explains the transactional games that are most often played by people. In doing so, he also presents an important aspect of our self-concept, that is, when communicating with others, we do so from the perspective of one of three stances: the Parent, the Adult, or the Child. The best stance to use is Adult to Adult communication, which is rational, self-aware, and living in the present; though Child to Child has it benefits as well, for example, playfulness.

Basic transactions are direct/upfront and generally Adult to Adult. Pastime transactions are not as direct and played for fun. Game transactions are played with an ulterior motive and are almost anything but Adult to Adult.

Games are learned during childhood, and as such have basic motives. People carry their childhood games into adulthood not even aware that they are playing games and then unknowingly pass the games to the next generation. Games can be harmless as long as both parties are willing participants, but games only tend to continue undealt with physiological, emotional, or physical issues from the past. Once a person becomes aware of games they are playing, they can deal with the root issue, do away with the games, and live a more enjoyable fruitful life. ( )
  lewisvickers | Jan 15, 2014 |
Fairly original at the time. Generated alot of excitement. Now seems obsolete. ( )
  afinch11 | Aug 22, 2013 |
Ar niekad jums nesusidarė įspūdis, kad žmonių bendravimas yra labai paviršutiniškas, veidmainiškas, mechaniškas, pasikartojantis, nuobodus, beprasmis…? Man labai dažnai taip atrodydavo. O šioje knygoje radau paaiškinimą, kodėl taip yra. Pasirodo, kad didelė bendravimo dalis yra tik ydingi “žaidimai”, kuriais žmonės pakeičia nuoširdų santykį.

Knygoje radau labai smągų sąmoningumo aprašymą. Būtent šią ištrauka ir pateikiu:

Sąmoningumas reiškia sugebėjimą savo akimis pamatyti kavinuką ir savo ausimis išgirsti paukščių čiulbėjimą, o ne taip, kaip žmogus išmokytas. Pagrįstai galima tvirtinti, kad kūdikiai mato, girdi ir mąsto kitaip nei suaugusieji ir kad pirmaisiais gyvenimo metais jie turi gilesnį grožio pojūtį. Berniukas su džiaugsmu stebi paukščius ir gėrisi jų čiulbesiu. Bet štai pasirodo “gerasis tėvelis”, kuriam atrodo, kad jis turėtų “pasidalyti patirtimi” ir padėti sūnui “vystytis”. Jis pareiškia: “Štai čia kėkštas, o čia žvirblis.” Vaikas nebegali savaip matyti paukščių ar girdėti jų čiulbesio, nes dabar jis turi matyti ir girdėti juos taip, kaip nori jo tėvas. Tėvas turi savų priežasčių, nes juk tik nedaugelis žmonių gali sau leisti prabangą – gyventi klausydamiesi paukščių giesmių, tad kuo ankščiau berniukas pradės “mokytis”, tuo geriau. Gal užaugęs jis taps ornitologu. Vienas kitas žmogus vis dar gali matyti ir girdėti “savuoju” būdu. Tačiau dauguma žmonių praradę sugebėjimą būti tapytojais, poetais ar muzikantais, jiems nepalikta jokių galimybių tiesiogiai matyti ir girdėti, net jei jie galėtų sau tai leisti. Šią patirtį jie gali gauti tik iš kažko kito. Tokio sugebėjimo atgavimas čia vadinamas “įsisąmoninimu”. Fiziologiškai įsisąmoninimas yra eidetinė percepcija, artima eidetinei vaizduotei. Galbūt kai kuriems individams būdingas gebėjimas išlaikyti atmintyje ir gyvai atgaivinti daiktų ar reiškinių vaizdus. Eidetinis suvokimas gali pasireikšti įvairiose (skonio, kvapo, judesio) srityse. Taip gimsta menininkai – kulinarai, parfumerijos specialistai ir šokėjai, kurių amžinoji problema yra rasti auditoriją, pajėgiančią įvertinti jų kūrybiškumą.

Būti sąmoningam – tai gyventi čia ir dabar, ne kur nors kitur – praeityje ar ateityje. Taikliai amerikietiškojo gyvenimo galimybes iliustruoja skubėjimas ryte į darbą. Pagrindinis klausimas – “Kur žmogaus samonė, kai jo kūnas automobilyje?” Štai dažniausi atvejai.

1. Žmogus, kuriam ypač svarbu atvykti į darbą laiku, yra labiausiai suskilęs. Kai jo kūnas automobilyje, jo sąmonė jau prie kontoros durų. Betarpiškos savo aplinkos jis nė nepastebi, nebent tiek, kiek ji kliudo, kol jo kūnas pasiveja psichiką. Tai vidutinybė, kuriai labiausiai rūpi gerai pasirodyti viršininko akyse. Jei jis vėluoja, pasistengs atvykti uždusęs. Jam vadovauja paklusnus Vaikas, žaidžiantis “Pažiūrėk, kaip aš stengiausi”. Važiuodamas šis asmuo yra visiškai praradęs savarankiškumą, o kaip žmogiška būtybė jis iš esmės yra miręs. Visai įmanoma, kad tokia situacija tampa palankiausia dirva aukštam kraujospūdžiui ir arterijų trombozei vystytis.

2. Kita vertus, Niurzglys mažiau jaudinasi dėl to, ar atvyks laiku, jis stengiasi sugalvoti kuo daugiau priežasčių, kodėl pavėlavo. Mažos nesėkmės, ne laiku užsidegę šviesoforai, kitų vairuotojų klaidos arba kvailumas. Tai atitinka jo schemą, ir paslapčia jis džiūgauja dėl pasėkmių, paremiančių jo maištingo vaiko arba teisiojo tėvo žaidimą “Žiūrėk, ką per juos padariau”. Jis irgi visiškai nemato savo aplinkos, išskyrus tiek, kiek ji tinka jo žaidimui, todėl jis tėra pusiau gyvas. Jo kūnas automobilyje, tačiau jo sąmonė keliauja ieškodama priekaištų ir skriaudų.

3. Rečiau sutiksime “natūralų vairuotoją”, kuriam vairuoti automobilį yra malonus užsiemimas ir menas. Susitapatinęs su automobiliu jis greitai ir meistriškai skinasi kelią per transporto grūstį. Jis irgi nepastebi aplinkos, nebent tiek, kiek ji leidžia atsiskleisti jo meistriškumui, tačiau save ir automobilį jis įsisąmonina be galo puikiai ir valdo jį nuostabiai, ir šia prasme jis tikrai gyvas. Tokį vairavimą formaliai galima priskirti Suaugusiojo neįpareigojančiam bendravimui, kuris gali teikti pasitenkinimo ir Vaikui, ir Tėvui.

4. Asmuo, sąmoningai esantis dabartyje, yra susijęs su aplinka – dangumi ir medžiais – ir turi judėjimo jausmą. Skubėti – reiškia į tą aplinką nekreipti dėmesio, suvokti tik tai, kas dar nematoma, kas už kelio posūkio, arba suvokti tik kliūtis ar tik save patį. Štai pavyzdys apie kiną, kuris susiruošė važiuoti metro, tačiau jo bičiulis baltasis europietis patikino, kad jie sutaupytų dvidešimt minučių, jei važiuotų ekspresu, tad taip ir padarė. Jie išlipo prie Centrinio parko, kinas atsisėdo ant suoliuko, ir jo bičiulis gerokai nustebo. – Na, – paaiškino kinas, – mes sutaupėme dvidešimt minučių, tad dabar galime leisti sau čia tiek laiko pasėdėti ir pasigėrėti tuo, kas mus supa.

Dabartį suvokiantis žmogus yra gyvas, nes jis žino, ką jaučia, kur yra, jis junta laiko tėkmę. Jis žino, kad kai mirs, tie medžiai ir toliau žaliuos, tačiau jo jau čia nebebus, ir jis negalės į juos pažvelgti, tad nori išvysti juos dabar taip aiškiai, kaip tik įmanoma.
  Amston | Jun 11, 2013 |
Eric Berne begins by providing his analysis of "games", and the roles that we play in them. Berne describe how our character in social interaction is actually learned. He then sets forth that we mainly interact on one of three levels: child, adult or parent. He further states that the most meaningful transactions occur when we relate adult to adult, and that all other transactions are somehow either a game or simply unproductive.

In the following chapters, Berne distinguishes between pastimes and games. Pastimes are models of socialization that we use in social settings. Pastimes include such models as "what ever happened to", in which people ask about other people who they may know, or "General Motors", in which people compare their cars. Berne then progresses onto Games, which he describes as "an ongoing series of complementary ulterior transactions progressing to a well-defined, predictable outcome." Berne suggests that it is human nature to use games as a means towards social interaction, but the problem arises when people use the games to an ulterior motive that is intentionally, though sometimes unconsciously, an unproductive payoff for either one or all parties involved. A typical games for example is "if it weren't for you" in which one party blames the other party for a life less satisfying.

This book is written in a clear and straight forward style, making it easy to understand. The examples and concepts are common enough for everyone to see and recognize themselves and others in the games that people play. You do not need to be a psychology major to understand this book. Undoubtedly, this book is useful in demystifying some of the mystery that is human behavior. ( )
1 vote Ravens_Bookshelf | Aug 2, 2012 |
Showing 1-5 of 19 (next | show all)
no reviews | add a review
You must log in to edit Common Knowledge data.
For more help see the Common Knowledge help page.
Series (with order)
Canonical title
Original title
Alternative titles
Original publication date
People/Characters
Important places
Important events
Related movies
Awards and honors
Epigraph
Dedication
First words
Quotations
Last words
Disambiguation notice
Publisher's editors
Blurbers
Publisher series
Original language
Book description
Haiku summary

Amazon.com Product Description (ISBN 0345410033, Paperback)

We think we’re relating to other people–but actually we’re all playing games.

Forty years ago, Games People Play revolutionized our understanding of what really goes on during our most basic social interactions. More than five million copies later, Dr. Eric Berne’s classic is as astonishing–and revealing–as it was on the day it was first published. This anniversary edition features a new introduction by Dr. James R. Allen, president of the International Transactional Analysis Association, and Kurt Vonnegut’s brilliant Life magazine review from 1965.
We play games all the time–sexual games, marital games, power games with our bosses, and competitive games with our friends. Detailing status contests like “Martini” (I know a better way), to lethal couples combat like “If It Weren’t For You” and “Uproar,” to flirtation favorites like “The Stocking Game” and “Let’s You and Him Fight,” Dr. Berne exposes the secret ploys and unconscious maneuvers that rule our intimate lives.
Explosive when it first appeared, Games People Play is now widely recognized as the most original and influential popular psychology book of our time. It’s as powerful and eye-opening as ever.

(retrieved from Amazon Mon, 30 Sep 2013 13:24:34 -0400)

(see all 7 descriptions)

This is a wise and witty analysis of the 'games' we play in order to live with one another - and with ourselves.

» see all 2 descriptions

Quick Links

Swap Ebooks Audio
1 avail.
57 wanted
5 pay4 pay

Popular covers

Rating

Average: (3.59)
0.5
1 9
1.5 1
2 17
2.5 2
3 54
3.5 17
4 74
4.5 5
5 37

Audible.com

An edition of this book was published by Audible.com.

See editions

Penguin Australia

An edition of this book was published by Penguin Australia.

» Publisher information page

Is this you?

Become a LibraryThing Author.

 

Help/FAQs | About | Privacy/Terms | Blog | Contact | LibraryThing.com | APIs | WikiThing | Common Knowledge | Legacy Libraries | Early Reviewers | 94,483,898 books! | Top bar: Always visible